Šveicarija - tranzitas

Pajudame iš nuostabaus Sorico pačios sau pasižadėję grįžti. Mattia dar kiek užlaiko, jam labai rūpi, kokios mūsų nuotaikos dėl karo. Papasakoju, kiek tik galiu. Net ir tai, kad vakarai elgiasi šlykščiai, siūlydami Ukrainai nusileisti.
Kelias laukia ilgas, apie 6 val. tad atsimojuojame ir net nenutuokiame, kokie vaizdai dar laukia ir į kokius serpantinus dar brazdėsime. Bet tai ką pamatome Šveicarijoje, mus išmeta iš... mašinos. Stojame kas 15 min. dėl nuostabiausių vaizdų. Oras pagaliau šiltas, bet ne stovintis, o gaivus. Luka aikčioja, galiausiai nutaria, kad šveicarai negali sirgti jokiom depresijom, kad čia negali būti alkoholizmo. Parypuoju, kad visur tokių bėdų yra. Luka mosteli ranka į langą: "va, čia gyvenant, sakai, tai įmanoma? Aš netikiu!" Toliau prasideda namų kainų Šveicarijoje paieškos, dar vėliau svarstymai, kad tarp tokių kalnų tikrai turi atsirasti kokia pamiršta ir niekam nebereikalinga trobelė, kurią galėtume užimti. Žodžiu, gal apie persikėlimą dar negalvokime, bet užuomazgos, bent jau dėl ateities atostogų, bręsta.Läs mer