Keliaujame automobiliu.
  • Day13

    Krokuva 2nd day

    June 16 in Poland ⋅ 🌧 19 °C

    Paskutinis pasispardymas prieš Vilnių. Dar išeiname į miestą. Randame ir karališkuosius rūmus - Vavelį. Deja deja. Apžiūrime probėgom, nes su Baylee neįleidžia. Man iki šiol mistika, ką gali padaryti rūmų grindiniui keturios šuns pėdutes? Bijo, kad apkakos tokią nelabai kokią veją? Bet tai vat tegu tą ir saugo iš visų pakampių lendantys apsauginiai. Gal jie geriau nevaikytų turistų su šunimis, o tiesiog prižiūrėtų, kad vejos nenušiktų šunys. Ir ta problema yra ne tik Lenkijoje, važiuojant Lietuvoje Panemunės dvarais, irgi neįleido su šunim į parką. Paburbuliavę žygiuojam toliau, nuovargis daro savo, prisėdame vakarienės ir kaip neskambėtų keistai po Italijos - picerijoje. Ir pica ne ta... Skani, bet ne ta... Ryt jau miegosime savo lovytėse. Per tas keturiolika dienų tikrai pasiilgau namų ir katulių.Read more

  • Day13

    Aušvicas - Birkenau

    June 16 in Poland ⋅ ☁️ 25 °C

    Arbeit macht frei. Šitą girdėjo visi. Tik matė gal ne visi. Labai ilgai galvojau, ar po Italijos saulės reikia gadintis bendrą nuotaiką Aušvico koncentracijos stovykloje. Vis dėlto apsilankome. Iš pradžių užsiburbuliuojame, kad individualus patekimas nuo 16 val. Iki tol patekimas tik su gidu ir grupe. Vis tiek einame. Ir nė kiek netenka gailėtis. Informacija koncentruota ir labai išsami. Praleidžiame vietoje planuotų kelių valandų visas keturias.
    Ir visur siaubo liudijimai. Sunkiai suvokiami žiaurumai. Gidas gale ekskursijos pasiūlo prisiminti šią vietą, kai nuspręsime, kad mums subjuro nuotaika, kad kiaušinis pervirė ar kad saulė ne pro tą debesies pusę išlindo. Esame laimingi sotūs bastards. Kai kaimyninėje valstybėje - Ukrainoje, žudomi žmonės ir orkai vykdo tokį pat genocidą kaip anuomet naciai.
    Read more

  • Day12

    Krakow

    June 15 in Poland ⋅ 🌙 11 °C

    Rytas Salcburge vaiskus ir šiltas, papusryčiaujam besigrožėdami prieš langus stūksančiu kalnu, bet jau laikas judėti.
    Pakeliui Austrijoje, vienoje iš poilsio stotelių, nustebina poilsio zona šunims. Atskiras gardelis laisvai palakstyti ir palakti vandens, kiekvienam optimali laimės dozė. Austrija, turbūt, patogiausia šalis keliauti su gyvūnais.
    Į Krokuvą dardėjome beveik 12 val. ir ne tik dėl: tualetų, atsigerti, pailsėti, bet ir dėl to, kad čekai uždarė didžiulį ruožą autostrados į Ostravą. Blogiausia: ženklų jokių, internetas neveikia, kamštis baisulinis, navigacija veda vis atgal į uždarytą autostradą. Spjauname į viską ir nuvažiuojame kažkokiu regioniniu keliu, kuris netgi labai neblogai, be kamščių ir dulkių nuveda tiesiai link Ostravo. Šiaip ne taip atriedam į Krokuvą, akiai išvarvėję, žiūrime viena į kitą ir jau garsiai džiaugiamės, kad suplanavom sustojimą Krokuvoje. Kažkokia Dievo ranka stumtelėjo, dar 10 val. kelio būtų buvus mirtina dozė.
    Jau vėloka, lekiam ieškoti maisto, tuo pačiu kažkiek pamatome senamiesčio.
    Read more

  • Day11

    Salcburgas - tranzitas

    June 14 in Austria ⋅ 🌙 16 °C

    Salzburgas, tas mažas ir jaukus miestas, panašu, kol kas visiško tranzitinio miesto statuse. Vakare atvažiavus išlendame į miestą pavalgyti, tai akių nuo viso vakarinio grožio juk neužsidengsi.

  • Day11

    Šveicarija - tranzitas

    June 14 in Switzerland ⋅ ⛅ 19 °C

    Pajudame iš nuostabaus Sorico pačios sau pasižadėję grįžti. Mattia dar kiek užlaiko, jam labai rūpi, kokios mūsų nuotaikos dėl karo. Papasakoju, kiek tik galiu. Net ir tai, kad vakarai elgiasi šlykščiai, siūlydami Ukrainai nusileisti.
    Kelias laukia ilgas, apie 6 val. tad atsimojuojame ir net nenutuokiame, kokie vaizdai dar laukia ir į kokius serpantinus dar brazdėsime. Bet tai ką pamatome Šveicarijoje, mus išmeta iš... mašinos. Stojame kas 15 min. dėl nuostabiausių vaizdų. Oras pagaliau šiltas, bet ne stovintis, o gaivus. Luka aikčioja, galiausiai nutaria, kad šveicarai negali sirgti jokiom depresijom, kad čia negali būti alkoholizmo. Parypuoju, kad visur tokių bėdų yra. Luka mosteli ranka į langą: "va, čia gyvenant, sakai, tai įmanoma? Aš netikiu!" Toliau prasideda namų kainų Šveicarijoje paieškos, dar vėliau svarstymai, kad tarp tokių kalnų tikrai turi atsirasti kokia pamiršta ir niekam nebereikalinga trobelė, kurią galėtume užimti. Žodžiu, gal apie persikėlimą dar negalvokime, bet užuomazgos, bent jau dėl ateities atostogų, bręsta.
    Read more

  • Day10

    Sorico - Hotel Europa

    June 13 in Italy ⋅ 🌙 20 °C

    Su vieta ir viešbučiu belekaip gerai užtaikėm. Atėjus vakarienės, esame pasodinamos išskirtinai prie lango, kad būtų gaiviau. Vakarienei kepta žuvis, pagauta šiandien Komo ežere, o Lukai naminiai šeimininkės taglietti su bolonijos padažu. Užsisakėme tiramissu, nors šiaip nesu didelė jo gerbėja, čia nuo skonio užgiedojo angelai. Panašu, kad Lietuvoje neturime tikro itališko tiramissu, nes jei jis būtų toks kaip čia - valgyčiau kiekvieną dieną. Mattia - šeimininkų sūnus, pramokęs ir kelis lietuviškus žodžius, kas maloniai nustebina. Sako, kad čia kartais irgi būna svečių iš Lietuvos. Paprašytas paplūdimio rankšluosčių, Mattia net nusipurto: neįmanoma net dieną dar maudytis, negi mes eisim vakare. Taip, eisim. Nes vanduo po +32 dieną - tobulas. Bella vita!Read more

  • Day10

    Sorico

    June 13 in Italy ⋅ ⛅ 28 °C

    Reikėjo apvažiuoti Italijos dalį ratu, kad paskutinę dieną rast vietą, kurioje norėtųsi pabūti kad ir visą savaitę. Man nublanko ir Cinque Terre ir Venecija prieš Komo ežero didybę. Sorico mažas miestukas. Tobula ramybė, jaukus ir mielas priėmimas Hotel Europa. Jau žinau, kur norėsiu grįžti.Read more

  • Day9

    Monterosso al Mare

    June 12 in Italy ⋅ ☀️ 23 °C

    Paskutinis vakaras Cinque Terre. Išeiname pasivaikščioti ir randame dar vieną miesto dalį - tą, kuri kažkur anapus buvo pasikavojus nuo mūsų. Praėjus tunelį išnyra puiki senamiesčio dalis. Vakare jau +27, tad palaimingai kinkuojam galvom: atvėso. Pačiam senamiesčio centre Baylee randa kažką valgomo ir mikliai sučiaumoja, dėl ko timpteliu už čiuprynos ir pabaru, dėl ko gaunu ax*jienai daug velnių nuo pro šalį einančios aistringos italės, kuri ne tik barasi itališkai, bet ir demonstratyviai žiūrėdama man į akis, raunasi nuo galvos šiušį plaukų, tikėtina, aiškindama, kad taip daryti negalima. Tada ji nupirdolina į kažkokį namą (kaip paaiškėjo vėliau - savivaldybę) ir išlenda su policininku. Zjbs, galvoju, paskundė policininkui. Laukiu, kas bus, bet atrodo, kad skundė ji gal kažką kitą. Bet gaunu dar dozę piktos italės žaibų iš išsprogusių jos akių. Apsimetu, kad px. Ir vis tiek kažkuriuo stuburo slanksteliu laukiu kokio tais švilpuko, antrankių ir turmos. Fuf. Nebuvo.
    Einant namo sutariam užsakyti picos, bet ten, kur suplanuota - neduoda išsinešimui, tenka grįžti prie Lapo's ristorante. Ten užsakau paprastos prošiuto picos, svarbu, kad nedėtų svogūnų. 10 min. ir pica atnešama, "with onions" išdidžiai pasako padavėja. Ai, galvoju, susimaišė, nes prašiau "without". Tai dabar paspėliokim, ar buvo ar ne tie cipolle? Cipolle buvo, o va fungi - ne. Žodžiu, pakreatyvino mums vakarienę. Likusią vakaro dalį krapštau cipolle. Ir dar žiūrime Auksinį protą, su pauzėm, nes juk ne Italija pirmauja su kokybišku internetu (jei ką, Austrija irgi nepirmauja ir vynuogynuose wifi nebuvo).
    Read more

  • Day9

    Cinque Terre - Monarola

    June 12 in Italy ⋅ 🌙 20 °C

    Monarola sekantis punktas. Žmonių tik padaugėjo. Mikliai nusprendžiame, kad bažnyčios mums neįdomios (mare būtų lygiai taip pat neįdomi, jei būtų reikėję lipti aukštyn, bet buvo atvirkščiai). Nueiname iki nuotraukų darymo punkto. Mintyse jau galvoju, gal mes tam likusiam miestely nieko nebepamatysim ir sutariam be jokių ginčų - važiuojam namo. Visur ieškome pavėsio ir pasėdėt. O kai randu vandens stotelę akimirką nuoširdžiai dėlioju planą, kaip į ją įsikarti visai. Bet nesikariu, tik pilu rieškutėmis vandenį.
    Ir čia italai matuojasi kiaušiniais strakinėdami nuo uolų į vandenį. Aš jums sakau, čia viskas up and down.
    Akivaizdu, kad Cinque Terre geriausiai lankyti ankstyvą pavasarį arba rudenį, kitaip degsit gal ir ne pragare, bet kažkaip panašiai.
    Monterosso, pakeliui į viešbutį, nusiperkame ledų, vandens (parduotuvių vis dar nerandame, tad perkame iš visų šitų užeigėlių už super kainas), pamatome driežą ir grįžę gulime pagaliau kojas užvertę. Dar kaupiuos į maudynes. Atsigaivint.
    Read more

  • Day9

    Cinque Terre - Riomaggiore

    June 12 in Italy ⋅ 🌙 22 °C

    Gerai. Mes nesame labai stiprios. Šiandien išvažiavome traukiniu apžiūrėti likusių 4 Cinque Terre miestelių. Įveikėme du. Kepinant +30, maišantis žmonėms kaip mišrainėje - tai neblogas rezultatas. Esmė miestelių kaip ir aiški: bažnyčia arba kelios, mare (suprask - jūra) ir gražus vaizdas foto nuotraukai. Baylee traukiniui gauna skarelę ant nosies, nes taip parašyta taisyklėse, kaip paaiškėjo vėliau, kurių niekas nepaiso. Bet patraukiame ta skarele greta stovinčių ispanų dėmesį, moteris iš karto patraukia vaiką. Matydama, kaip tą vaiką ji vis gena nuo Baylee, sakau, nesiworinkit, geras šuniukas. Moteris nepatikliai rodo į aprištą Baylee nosį, jei toks geras, kam ta bandana. Mama mia!!! Tam, kad tokios taisyklės.. Vėliau jų nebepaisom ir mes.
    Taigi, italai tuose miesteliuose gyvena kaip kalnų ožiai: visas veiksmas up-down-up-down. Riomagionare apeinam tiksliausiai pagal visas rekomendacijas, kurias labai aiškiai mums nupaišo informacijos centro darbuotoja.
    Pirmiausia - Mare (jūra).
    Prie jūros ant akmenų kaip kokie driežai sukritę poilsiautojai. Vietiniai vyrai matuojasi kiaušiniais šokdami nuo siaubingai aukštų uolų, aš net nesuprantu, kaip jie į jas įsikaria. Bet ten tikras šou. O kai po vieno šuolio aš pirma imu ploti, tuoj pat iš vandens gaunu jauno italo pažadą dabar užlipt ir nušokt dėl manęs. Vajėzus, galvoju, kokia garbė ir traukiuos iš "ložės".
    Nusiperku visų rekomenduojamų gruzdintų jūros gėrybių iš Tutto Fritti. Bedžiu į labiausiai panašų miksą ir sakau šitų pikolo (suprask - mažą), ponia purto galvą ir sako, tau šitų nereikia. Akimirką pagalvoju, ar tik ne ant dietos specialistės pataikiau, kuri be užuolankų bando pasakyt, kad ir taip atrodai pavalgius. Na, bet ne. Mano ištysusiam veidui ponia pasako, kad tavo mare kepa dar, o ką tu čia bedžioji yra daržovės. Ai, nu ačiū, supratau. Po kelių minučių gaunu savo tūtą keptų mare produktų: aštuonkojukai, krevetės, žuviukai kažkokie maži ir kalmarai. Dieviškai skanu.
    Čia pat peisėdame patenkinti Lukos pilvo poreikių, per jėgą privalau suvalgyt ir aš kažką, nes niekas neduoda vien tik drink. Pasiimu caprese salotų, kas realiai yra pomidoras su mocarela. Luka ragauja spagečių su bolognese padažu. Ir krypuojam toliau. Karštis vėl muša prie žemės.
    Tad grįžimas į stotį nudžiugina. Tiesa, vieną kaimuką, į kurį reikia kartis laiptais (apie 300) jau po Riomagionare išbraukiame iš sąrašo. Bet vis dar turime minčių aplankyti likusius 2.
    Read more