Lengenfeld

Na, ką. Regis, šviesmečius nekeliavau. 6 ryto pajudėjome iš Vilniaus. Laukė apie 1200 km ir 13 su uodega valandų kelio. Lietuva- Lenkija- Čekija-Austrija. Kelelis nedulkėjo ir su visais sustojimais Krems an Donau atsidūrėme nei anksti nei vėlai - 20 val. Ryškiausias atsiminimas iš Lenkijos: puikios stotelės keliaujantiems: nemokami tualetai, pavėsinės, žaidimų aikštelės vaikams. Vadinasi - MOP. Tragiškas McDonalds kažkur in the middle of nowere. Laukėme maisto beveik pusvalandį, kai pradėjome aiškintis, kad mūsų užsakymas apskritai dingo iš tablo, pasirodė, kad kaip ir nėra su kuo aiškintis: nie rozumiem po angielskemu. Galiausiai kažkaip išsiaiškinom, gavom maistą, o aš asmeniškai Lukos repliką: Mama, aš tuoj pradėsiu valvoti, kad tu prakeikta. (Jai dar tai (ne prakeikimas, o mano šikna - traukianti kaip magnetas nuotykius) naujiena). Na ir dar vienas creepy dalykas. Degalinės autostradoje. Lenkai jas slepia! Aš jums sakau!!!! Už Varšuvos visos degalonės draugiškai susiėmę už rankyčių pasitraukia į šalutinius keliukus.
Čekija ir Austrija prariedėjome su daug emocijų, nes Aušrai, matyt, kalė viniuką į tarpuragį nuovargis. Aš dar nesu iš autostrados į šalutinį keliuką įspriegus 100km/h. Ir taip du kartus!!!
Bet tikslas pasiektas Hoferis (prekybos centras) Kremse an Donau. Tik vat Ingos, kuri jau laukė mūsų čia kažkaip nesimato. Ir ne tik. Jos nurodyto Shell irgi nė kvapo. Pagaliau mes padedame jai ir sau susigaudyti, kad Kremse yra du Hoferiai. Huge surprise. Ir mes, aišku, nukreipti ne prie to. O suvedus tą pasirodė, kad iki TO Heferio dar 1 val. 42 min kelio. Tik čia pajuokauti nusprendė navigacija. Apimtos nevilties, išsprogusiomis akimis tikrinamės per kitas navigacijas. Jos šlykščiai nejuokauja - gauname atsakyma, kad važiuosime dar 8 min. Aleliuja! Važiuojame prie reikalingo Hoferio ir jau matome viską, kas buvo Ingos suvardinta: Dunojaus krantinę, restoranų zoną, Shell ir Hoferį. Aleliuja. Užsakome Lukai tikrą vienos šnicelį, nes mums Inga nupirko keptą ant laužo skumbrę. Vienos šnicelis, aišku įspūdingas, bet čia Austrija, jei Lietuvoje ant kiekvieno kampo kebabinės, čia - Vienos šnicelinės. Nutariame pavalgyti vynuogynuose į kuriuos ir judame, tačiau mus kiek pristabdo liūtis. Nieko tokio! Tuo tarpu pamaklinėjame po vietos vyndarių parduotuvę. Nustojus lietui, pasiekiame Mittelberg šalia Langenlois ir tuoj pat skubame aplankyti Manfred Gruber - vietos vyndarį, Ingos draugą. Pamačius jį pagalvoju, kad jie čia visi nuolat turėtų būt "šilti". Esame pavaišinami vynu: Manfred Gruber Muskatell (reik atsiminti, bo labai gerai). Nuovargis daro savo ir akimirką pagalvoju, ar iki lovos nueisiu, ar gėdingai teks šliaužt. Bet aš moteris ir iš stuomens ir iš liemens. Atlaikiau.Read more