Sukkertoppen

Prabudau vienuoliktą. Galbūt todėl, kad saulė nepažadino arba dangus liovėsi snigti. Reikėjo nueiti į parduotuvę - ne cukraus. Sakoma, jog šis yra baltoji mirtis, taigi ne dėl cukraus nutariau užbristi ir į cukruotą viršukalnę (Zukkertoppen, 314 m). Kraštutiniam atvejui buvau pasiruošęs 6 cukruotus batonėlius, kurie žygio metu paliko mane gyvą ir optimistiškai žvelgiantį į cepelininį horizontą. Pasiekus viršukalnę vėl pradėjo snigti, tačiau miegą nugalėjo cukrus ir sugundė nusikabaroti iki natūralaus “balkono” žmonėms su guminiais batų padais. Čia praleidus valandą, Vasario 16 proga tariant himno žodžius sugrįžo saulė. Sutemose nusileidau ant žemės, aplankiau parduotuvę ir tingiai išbandžiau Olesiundo (Ålesund) viešąjį transportą. LabanaktisRead more