Cinque Terre - Riomaggiore

Gerai. Mes nesame labai stiprios. Šiandien išvažiavome traukiniu apžiūrėti likusių 4 Cinque Terre miestelių. Įveikėme du. Kepinant +30, maišantis žmonėms kaip mišrainėje - tai neblogas rezultatas. Esmė miestelių kaip ir aiški: bažnyčia arba kelios, mare (suprask - jūra) ir gražus vaizdas foto nuotraukai. Baylee traukiniui gauna skarelę ant nosies, nes taip parašyta taisyklėse, kaip paaiškėjo vėliau, kurių niekas nepaiso. Bet patraukiame ta skarele greta stovinčių ispanų dėmesį, moteris iš karto patraukia vaiką. Matydama, kaip tą vaiką ji vis gena nuo Baylee, sakau, nesiworinkit, geras šuniukas. Moteris nepatikliai rodo į aprištą Baylee nosį, jei toks geras, kam ta bandana. Mama mia!!! Tam, kad tokios taisyklės.. Vėliau jų nebepaisom ir mes.
Taigi, italai tuose miesteliuose gyvena kaip kalnų ožiai: visas veiksmas up-down-up-down. Riomagionare apeinam tiksliausiai pagal visas rekomendacijas, kurias labai aiškiai mums nupaišo informacijos centro darbuotoja.
Pirmiausia - Mare (jūra).
Prie jūros ant akmenų kaip kokie driežai sukritę poilsiautojai. Vietiniai vyrai matuojasi kiaušiniais šokdami nuo siaubingai aukštų uolų, aš net nesuprantu, kaip jie į jas įsikaria. Bet ten tikras šou. O kai po vieno šuolio aš pirma imu ploti, tuoj pat iš vandens gaunu jauno italo pažadą dabar užlipt ir nušokt dėl manęs. Vajėzus, galvoju, kokia garbė ir traukiuos iš "ložės".
Nusiperku visų rekomenduojamų gruzdintų jūros gėrybių iš Tutto Fritti. Bedžiu į labiausiai panašų miksą ir sakau šitų pikolo (suprask - mažą), ponia purto galvą ir sako, tau šitų nereikia. Akimirką pagalvoju, ar tik ne ant dietos specialistės pataikiau, kuri be užuolankų bando pasakyt, kad ir taip atrodai pavalgius. Na, bet ne. Mano ištysusiam veidui ponia pasako, kad tavo mare kepa dar, o ką tu čia bedžioji yra daržovės. Ai, nu ačiū, supratau. Po kelių minučių gaunu savo tūtą keptų mare produktų: aštuonkojukai, krevetės, žuviukai kažkokie maži ir kalmarai. Dieviškai skanu.
Čia pat peisėdame patenkinti Lukos pilvo poreikių, per jėgą privalau suvalgyt ir aš kažką, nes niekas neduoda vien tik drink. Pasiimu caprese salotų, kas realiai yra pomidoras su mocarela. Luka ragauja spagečių su bolognese padažu. Ir krypuojam toliau. Karštis vėl muša prie žemės.
Tad grįžimas į stotį nudžiugina. Tiesa, vieną kaimuką, į kurį reikia kartis laiptais (apie 300) jau po Riomagionare išbraukiame iš sąrašo. Bet vis dar turime minčių aplankyti likusius 2.Read more